Regioninėje konferencijoje Vilniuje – dėmesys intelektinės nuosavybės sporte temoms

/in , /by

Praėjusią savaitę, minint Valstybinio patentų biuro (VPB) 25-erių metų veiklos sukaktį, šalies bei pasaulio sporto ir intelektinės nuosavybės bendruomenės atstovai Vilniuje rinkosi aktualiai diskusijai apie padirbamų sporto priemonių daromą žalą. VPB organizuotoje regioninėje konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir sportas“ daugiau nei 120 intelektinės nuosavybės ir sporto srityse veikiančių specialistų analizavo  intelektinės nuosavybės reikšmę sporto bendruomenei,sporto ir verslo tiesioginį ryšį, inovacijų įtaką sporto pasiekimams bei autorių ir gretutinių teisių apsaugos problematiką sporto renginių transliacijų metu.

 

Konferencijoje dalyvavęs Teisingumo ministras Juozas Bernatonis atkreipė dėmesį į padirbamų produktų daromą žalą: „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios temos – intelektinė nuosavybė ir sportas – neturi nieko bendro, tačiau su intelektinės nuosavybės teisėmis susiduriame kiekvienoje srityje. Ne išimtis – ir sportas. Žmonės, neatskirdami originalaus daikto nuo padirbto, yra apgaudinėjami ir gali pasitaikyti atvejų, kuomet dėl nekokybiško padirbto daikto įsigijimo ir vartojimo žmogus gali patirti ne tik finansinių, bet ir sveikatos sutrikimų“.

 

VPB direktoriusArūnas Želvys pasidžiaugė, kad regioninė konferencija organizuojama ne tik Rio olimpinių žaidynių išvakarėse, bet ir biurui mint 25-erių metų veiklos sukaktį: „Per šiuos biuro veiklos metus atlikti milžiniški darbai: prisijungėme kone prievisų tarptautinių organizacijų beisutarčių ir šiandien galimepasidžiaugti, kad praėję integravimosi etapą šiuo metu didžiausią dėmesį galime skirti paslaugų kokybės gerinimui“, – sakė VPB direktorius.

 

„Mes visi labai didžiuojamės Lietuvos sportininkų pasiekimais, todėl labai svarbu, kad jie sportuotų saugiai, intelektinė nuosavybė padėtų jiems siekti aukštų sportinių rezultatų. Tai reiškia, kad sukurta intelektinė nuosavybė turi būti tinkamai ir laiku apsaugota, o jos komercializavimas duotų naudą ne tik jos teisių turėtojams, naudotojams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Todėl yra labai svarbu visų pirma suprasti, kas yra intelektinė nuosavybė ir kokią įtaką ji gali turėti sporto bendruomenėje“, – kalbėjo VPB direktoriaus pavaduotoja Lina Mickienė.
 

fb_4 fb_2

Valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys (kairėje) ir Teisingumo ministras Juozas Bernatonis (nuotraukos iš VPB archyvo)

Regioninėje konferencijoje aktualiausias intelektinės nuosavybės sporte temas analizavo ES Komisijos, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos, Europos patentų tarnybos, Jungtinės Karalystės Intelektinės nuosavybės tarnybos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovai. Patirtimi kovojant su intelektinės nuosavybės teisės pažeidimais dalijosi prekių ženklo PUMA atstovas, Pasaulinės sporto prekių pramonės federacijos advokatas, asociacijos SNB-REACT atstovas ir kiti sporto bei intelektinės nuosavybės srities ekspertai.

fb_11
Regioninės konferencijos „Intelektinė nuosavybė ir sportas“dalyviai (nuotrauka iš VPB archyvo)

Regioninė konferencija „Intelektinė nuosavybė ir sportas“ organizuota įgyvendinant VPB ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos dvišalio bendradarbiavimo 2016 metais susitarimą bei bendradarbiaujant su Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija, Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.

Ar intelektinė nuosavybė sporte – vertybė?

/in /by

Sporto sektorius kasmet Europos Sąjungoje netenka 500 milijonų eurų sumos dėl suklastotų sporto prekių gamybos. Apie padirbamų sporto priemonių daromą žalą, intelektinę nuosavybę pirmą kartą prakalbs Lietuvoje garsūs šalies bei pasaulio sporto bendruomenės atstovai konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir sportas“. Ji vyks šių metų balandžio 13–14 dienomis Vilniuje.

Pasak konferencijos organizatorių Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojos Linos Mickienės, pagrindinis konferencijos tikslas yra atskleisti glaudžias intelektinės nuosavybės ir sporto sąsajas,  pristatyti intelektinės nuosavybės reikšmę sporto bendruomenei, supažindinti su padirbamų sporto priemonių daromą žala sportininkams ir sporto sektoriui bei inovacijų įtaka sporto pasiekimams, aptarti autorių ir gretutinių teisių apsaugos problematiką sporto renginių transliacijų metu.

„Lietuva yra nedidelė šalis. Todėl labai svarbu, kad sukurta intelektinė nuosavybė būtų tinkamai ir laiku apsaugota, o jos komercializavimas duotų naudą ne tik jos teisių turėtojams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Todėl yra labai svarbu visų pirma suprasti, kas tai yra intelektinė nuosavybė ir kokią įtaką ji gali turėti sporto bendruomenėje“,– kalbėjo L. Mickienė.

Šios temos aktualumą pagrindžia ir atliktas Europos Sąjungos agentūros Vidaus rinkos derinimo tarnybos tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, jog kasmet dėl suklastotos sporto įrangos, kaip pavyzdžiui futbolo kamuolių, sportinių šalmų, teniso rakečių, slidžių, treniruoklių salių įrangos, riedlenčių, golfo kamuoliukų ir kt., neįskaitant sportinių drabužių, Europos Sąjungoje prarandama 500 mln. eurų. O tai sudaro beveik 7 procentus nuo visų pardavimų pajamų.

„Dėl tokio padirbinėjimo masto prarandamų lėšų suskaičiuojama, kad maždaug 2 800 specialistų, dirbančių šiame sektoriuje, netenka savo darbo vietų. Tokias problemas iššaukia tai, kad gamintojai parduoda mažiau originalių prekių nei galėtų tai padaryti, jei nebūtų klastočių rinkoje. Viso to pasekmė – samdoma mažiau darbuotojų. O ar galima skaičiais įvertinti padirbtų sporto prekių nesaugumą ir galimą žalą sportuojančių žmonių sveikatai? Su tuo galime susidurti kiekvienas ir kiekvieną dieną, todėl svarbu apie tai kalbėti ir rūpintis, kad tokių nesaugių sporto reikmenų rinkoje būtų kuo mažiau ar iš viso nebūtų“, –situaciją komentavo L. Mickienė.

Skaičiuojama, kad dėl suklastotų sporto reikmenų šalies sektorius vien Didžiojoje Britanijoje kasmet netenka 50 mln. eurų, Prancūzijoje – 82 mln. eurų, Vokietijoje – 44 mln. eurų, Italijoje – 53 mln. eurų, o Ispanijoje – 76 mln. eurų, o Lietuvoje – 1 mln. eurų.

Ne veltui organizatorių pasirinkta konferencijos data, balandžio 13-14 dienos – Rio olimpinių žaidynių 2016 išvakarės. Tikimasi, kad tai atkreips didesnį visuomenės dėmesį į sporto ir intelektinės nuosavybės sąsajas bei poveikį ekonomikai.

Konferencijoje pranešimus skaitys Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos, ES Komisijos, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir kitų sektorių atstovai tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų pasaulio valstybių, kaip Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kt.

 

Konferencijos metu vyks paroda, kurioje bus galimybė pamatyti Lietuvos Muitinės sulaikomas padirbtas sporto prekes, saugomus olimpinius simbolius, Lietuvos įmonių Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje žinomų prekių ženklų gaminius, Lietuvoje kuriamas inovacijas, naudojamas sporte ir kt.

Konferenciją organizuoja Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bendradarbiaujant su ES Vidaus rinkos derinimo tarnyba bei Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu bei Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

 

 

Dėl padirbtų sporto reikmenų Europos Sąjungoje kasmet prarandama 500 mln. eurų

/in /by

Naujas Europos Sąjungos  agentūros Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) atliktas tyrimas rodo, kad padirbtų sporto reikmenų (neskaičiuojant sportinės aprangos) pardavimai atitinka 6,5 proc. visų pardavimų šiame sektoriuje 28 Europos Sąjungos šalyse. Tai reiškia, jog dėl padirbamų sporto reikmenų – futbolo kamuolių, šalmų, teniso rakečių, slidžių ir kt. – legaliai veikiantys gamintojai kasmet netenka 500 mln. eurų. Dėl tokio padirbinėjimo masto prarandama maždaug 2800 darbo vietų.

 

„Vos keli asmenys iš milijonų sportuojančiųjų žino, kokią žalą ekonomikai daro sporto reikmenų padirbinėjimas. Siekdami apie tai informuoti Europos Sąjungos gyventojus, šioje studijoje ir visame jų cikle tiriame klastočių skirtinguose sektoriuose efektą pajamoms ir darbo vietoms“, – sako VRDT prezidentas Antonio Campinos.

 

Skaičiuojama, kad dėl suklastotų sporto reikmenų šalies gamintojai Didžiojoje Britanijoje kasmet netenka 50 mln. eurų, Prancūzijoje – 82 mln. eurų, Vokietijoje – 44 mln. eurų, Italijoje – 53 mln. eurų, Ispanijoje – 76 mln. eurų, Lietuvoje – 1 mln. eurų.

 

Paskelbta tyrimo ataskaita (anglų kalba) yra tyrimų ciklo apie klastočių poveikį ekonomikai dalis. Kitų tyrimų medžiaga bus išleista artimiausiais mėnesiais.

 

VRDT yra Europos Sąjungos agentūra, atsakinga už kūrybiškumo ir inovacijų – Bendrijos prekių ženklo ir įregistruoto Bendrijos dizaino – apsaugą.

 

VRDT Observatorijos anksčiau atlikti tyrimai ir parengti leidiniai.